- patrūbočius
- ×patrūbõčius (brus. пaтpyбaч, l. potrębacz) sm. (2) JD1541, NdŽ, patrū́bočius (1) Als, Žd, pãtrūbočius (1) Krš, Vkš 1. muzikantas, grojantis dūda: Patrū́bočiai, mačiau, į veselę beitą KlvrŽ. Nors patrūbočius prie ausų statyk, nė tie dar neprikeltų! Žem. 2. dūda: Į miestelį įeinant, jaunikaičiai paparčius virpino, būgnais mušė, patrūbočius pūtė ir iš šaudyklių šaudė M.Valanč. Menkas skerdžius, kad patriūbočiaus neturi Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.